ENGLISH | LIETUVIŠKAI

Iniciatyva #ItsNotOK

Socialinių normų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sprendimas Lietuvoje

 
 

Iniciatyva #ItsNotOK - tai dalyvaujamojo pobūdžio veiksmų ir tyrimų projektas, kuriuo siekiama skatinti viešąsias diskusijas ir galimus sprendimus, kaip pakeisti socialines normas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje (IPV) Lietuvoje. 

Iniciatyva, kurią įgyvendina savanoriška piliečių ir tarptautinių ekspertų komanda, siekiama pateikti patikimų duomenų apie su IPV susijusias socialines normas šalyje ir bendradarbiaujant įrodymais pagrįstas intervencijas, skirtas šioms socialinėms normoms keisti.

 
 

APIE KĄ TAI YRA?

#ItsNotOK - tai savanoriška Lietuvos ir tarptautinių institucijų, piliečių, studentų ir ekspertų iniciatyva, kuria siekiama prisidėti prie socialinių normų, palaikančių smurtą artimoje aplinkoje šalyje, keitimo. Projektą organizuoja "Elgesio laboratorija LT", Londono ekonomikos mokyklos Psichologijos ir elgsenos mokslų katedra ir Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI).

Pirmajame iniciatyvos etape mūsų pagrindiniai veiksmai yra šie:

  1. Reprezentatyvios apklausos apie socialines normas, palaikančias smurtą artimoje aplinkoje Lietuvoje, parengimas ir taikymas

  2. Tarptautinis renginys "Elgesio hakeriai", skirtas kurti bendradarbiavimu ir įrodymais pagrįstas intervencines priemones, skirtas šioms socialinėms normoms keisti.

  3. Regioniniai seminarai su Lietuvos jaunimu, skirti ištirti sukurtų intervencijų įgyvendinimo būdus.

Mūsų numatomas tvarkaraštis yra (2021 m.):

  • Apklausos taikymas ir analizė

  • "Elgesio hacks"

  • Regioniniai seminarai


KAS MES ESAME?

 
 
LIS_9121 - Copy2.jpg

Dr. Paulius Yamin 

Pensilvanijos universiteto Socialinių normų ir elgsenos dinamikos centro vykdomasis direktorius | "Behavioural Lab LT" įkūrėjas | Londono ekonomikos mokyklos vizituojantis mokslininkas

 
 
1571482273433.jpeg

Dr. Maxi Heitmayer

Socialinės psichologijos mokslų daktarė ir Londono ekonomikos mokyklos tyrėja | "Behavioural Lab LT" narė

 
 
KatherineZiegelbauer.jpg

Katherine Ziegelbauer

Įtraukties iniciatyvos (The Inclusion Initiative) mokslo darbuotoja ir Londono ekonomikos mokyklos doktorantė

UG_foto.jpg

Ugnė Grigaitė

Lisabonos pasaulinio psichikos sveikatos instituto visuomenės sveikatos doktorantė | Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuva

Profile+pic.jpg

Eglė Žeimė

Elgsenos mokslininkė, Elgsenos laboratorija LT

karen_snow.png

Karen Snow

Oksfordo universiteto socialinės politikos ir intervencijų doktorantė

1615840133857.jpeg

Angela Paola García Soler

Vilniaus universiteto Tarptautinės komunikacijos magistrantė

IMG_9027.jpg

Lara Geermann

"Behavioral Lab LT" įsitraukimo direktorė | Otto-Hahno gimnazijos Vokietijoje vidurinės mokyklos moksleivė

ZXDdpi3K_400x400.jpg

Dr. Sania Ashraf

Pensilvanijos universiteto Socialinių normų ir elgsenos dinamikos centro mokslininkė

Anubha Tyagi

Pensilvanijos universiteto Socialinių normų ir elgsenos dinamikos centro programų koordinatorius


Organizers and allies


KODĖL SMURTAS ARTIMOJE APLINKOJE? KODĖL SOCIALINĖS NORMOS?

Smurtas artimoje aplinkoje tebėra opi visuomenės sveikatos ir žmogaus teisių problema Lietuvoje, kuriai, deja, visuomenė neskiria tiek dėmesio, kiek reikėtų. Kas ketvirta moteris (24 proc.) Lietuvoje teigia bent kartą patyrusi fizinį ar seksualinį partnerio smurtą. Moterys, patyrusios smurtą nuo intymaus partnerio, žymiai dažniau kenčia tiek nuo blogesnės psichinės, tiek nuo fizinės sveikatos, įskaitant žymiai žemesnę savivertę, didesnę depresijos, savižudybės riziką, patiria lėtinį skausmą, hipertenziją, priepuolius, virškinamojo trakto ir ginekologines problemas, 16 proc. dažniau gimdo mažo svorio kūdikius.

Socialinės normos (žmonių įsivaizdavimas apie tai, kas Lietuvoje laikoma "tipiška" ir "priimtina") atlieka svarbų vaidmenį palaikant tokią praktiką. 2010 m. Eurobarometro apklausa parodė, kad 80 proc. lietuvių mano, jog smurtas šeimoje mūsų šalyje yra paplitęs, o 86 proc. kaltina aukas, sutikdami, kad "provokuojantis moterų elgesys" yra smurto prieš jas priežastis.

Kol tarp lietuvių vyraus šie ir kiti suvokimai ir įsitikinimai, fizinį, psichologinį, seksualinį ir ekonominį smurtą prieš moteris daugelis ir toliau laikys "priimtina" arba "privačia" sentikių santykių ir šeimos gyvenimo dalimi. Ir, deja, žiniasklaida neretai gali suvaidinti svarbų vaidmenį šioje situacijoje: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 33 proc. žiniasklaidos pranešimų apie smurtą lyties pagrindu įvertino kaip netinkamus.

Šie įsitikinimai daro įtaką ne tik smurtautojų elgesiui (kurie dažnai savo elgesį laiko "pateisinamu"), bet ir daugeliui kitų padarinių: nuo to, kiek aukos yra linkusios pranešti apie atvejus ir kaip su jomis elgiamasi, kai jos tai padaro, iki bendro visuomenės dėmesio šiai problemai ir politikų noro skatinti veiksmingą politiką šiai problemai spręsti.

Smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtinga problema ir nusikaltimas, kurį pavyks išspręsti tik bendromis valdžios institucijų, piliečių ir organizacijų pastangomis visoje šalyje. Tačiau bet kokia iniciatyva, nukreipta prieš IPV, bus neveiksminga, jei nepakeisime įsitikinimų ir normų, kurios kasdien jį palaiko.


KONTAKTAI

Norėdami gauti naujausią informaciją apie mūsų projektą ir veiklą, palikite savo el. pašto adresą žemiau.

Jei norite bendradarbiauti, tapti sąjungininku / organizatoriumi arba gauti daugiau informacijos apie mūsų iniciatyvą, naudokitės šia forma arba siųskite mums el. laišką adresu paulius@behavioural-lab.com.